Po "Žemės referendumo" kuriame Tauta, pirmą kartą per visą Lietuvos istoriją, sprendė savo pačios iškeltą klausimą, įvyko keletas pokyčių. 

1. Konstitucinis Teismas remdamasis ES Venecijos komisijos Gerosios referendumų praktikos rekomendacijomis nusprendė, kad Vyriausioji rinkimų komisiją turi vertinti pateikiamų referendumo iniciatyvų turinio atitikimą Konstitucijos materialiosioms normom (demokratija, žmogaus teisės ir teisinė valstybė). Tai Konstitucinis Teismas atidavė dali savo įgaliojimų  VRK.

2. Seimas Referendumo konstituciniame įstatyme išplėtė VRK įgaliojimus (su Konstitucinio Teismo sutikimu) ir nustatė jog VRK privalo vertinti referendumo iniciatyvos tekstą visai Konstitucijai. 

Tai reiškia, kad bent vienu atveju Lietuvoje, atitikimą Konstitucijai vertina ne Konstitucinis Teismas, o VRK.

3. VRK yra skiriama ir atskaitinga Seimui. Tai yra atstovauja dabartinės valdžios politinę valią. 

Taigi, naujos referendumo iniciatyvos turinys yra vertinamas VRK ir jeigu VRK jis nepatinka - referendumo iniciatyvinė grupė neregistruojama. 

- VRK (kurios tik 4 iš 13 narių turi turėti aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą) už Konstitucinį Teismą vertina referendumo iniciatyvos atitikimą visai Konstitucijai. Pavyzdžiui, nustatė, kad iniciatyva "Valstybė nefinansuoja politinių partijų ir politinių organizacijų" prieštarauja Konstitucijai ir piliečiai negali spręsti ar valstybė privalo finansuoti politines partijas ar ne.

- VRK vertina referendumo iniciatyvos turinį politinio tikslingumo požiūriu. Pavyzdžiui iniciatyvoje "Valstybė neapmokestina piliečio turto" VRK nusprendė, kad piliečio turto neapmokestinimas prieštarauja "valstybės geopolitinės orientacijos principui".

- VRK vertina referendumo iniciatyvos turinį ir ekonominio tikslingumo požiūriu. Pavyzdžiui, iniciatyvoje "dėl referendumo reglamentavimo" be jokių skaičiavimų ar pagrindimų nusprendė, kad "Vyriausiosios rinkimų komisijos narių skyrimas referendumu... prieštarauja ir ekonomiškumo principui."

- išskirtiniams atvejams VRK yra pasilikus "landą" - dokumentus pasirašo su negaliojančiu elektroniniu parašu, taigi nei dokumento tikrumo, nei nustatyti kas ir kada iš tiesų pasirašė nėra galima. Tai atveria galimybes ateityje "pataisyti" dokumentus, taip kaip reiks.

Apibendrinant, VRK kaip šališka, valdžią atstovaujanti organizacija cenzūruoja referendumų iniciatyvas ir nepraleidžia tų kurios jų (daugumoje net neturinčio teisinio išsilavinimo) vertinimu prieštarauja Konstitucijai, yra netinkamos politinės orientacijos ar tiesiog ekonomiškai neapsimoka. 

4. Net ir VRK įregistravus referendumo iniciatyvinę grupę bei surinkus parašus skelbti referendumą (šiuo metu pasaulyje Lietuva su savo parašų kartele referendumui skelbti (300 000 parašų, ~13% rinkėjų) užima garbingą antrą vietą nuo galo, iš karto po demokratinės Bolivijos su 20% kartele), po "Žemės referendumo" Konstitucinis Teismas nutarė, kad Seimas jiems nepatinkančio referendumo gali neskelbti.  

5. Net ir praėjus visus aukščiau išvardintus žingsnius, pabaigoje referendumo iniciatyvos laukia sunkiausia dalis - sulaukti palaikymo iš Tautos. Ir tai padaryti be savo visuomenės informavimo šaltinių, masinei žiniasklaidai ignoruojant arba agituojant prieš. Reikia, kad ne tik ateitų spręsti daugiau nei pusę rinkėjų, bet kai kuriais klausimais daugiau nei 50 procentų rinkėjų turi pritarti referendumo klausimui.

6. Jei visgi būtu persigalvota, ar matoma, kad piliečiai netinkamai referendume balsuoja - visada galima pasinaudoti balsavimo procese paliktomis spragomis. Tokiomis kaip VRK serveriai Estijoje, balsavime naudojamų lipdukų didesnio kiekio išdalinimas ir neapskaitymas bei daugybę kitų. 

Taigi valdžiai baimintis jog Tauta spręs netinkamus klausimus ir nuspręs netinkamai nėra pagrindo.