Esminiai sistemų valdymo dėsniai ir referendumai

1. „Entropijos dėsnis, kuris teigia, kad uždaros sistemos entropija (netvarka) – visada didėja.“

Tas gerai atsispindi mūsų politinėje sistemoje kuri pasižymi uždarumu, kur atsisakoma diskutuoti su kitaip mąstančiais, kitos idėjos neįleidžiamos į diskusijų lauką. 

Tas aiškiai matyti galimybės piliečiams kelti referendumus raidoje. Jei atgavus nepriklausomybę Tauta galėjo spręsti visus rūpimus klausimus referendumu, tai dabar tiek Vyriausioji Rinkimų Komisija, tiek Seimas gali tiesiog neleisti svarstyti nepatinkančių klausimų. 

Pavyzdys, referendumo iniciatyva „Valstybė nefinansuoja politinių partijų ir politinių organizacijų“ kur VRK nusprendė neįregistruoti referendumo grupės parašams rinkti.

Rezultatas – valstybė klimpstą į vis didesnį chaosą.

2. „Reikalaujamos įvairovės dėsnis - valdantysis turi būti labiau įvairus nei valdoma situacija.“

Kadangi politinė sistema uždara – valdantieji tampa mažiau įvairūs ir gebantys lanksčiai reaguoti į labai sparčiai kintančia situaciją pasaulyje. 

Kada Tauta pati sprendžia klausimus referendumu – ji pati iš savęs yra įvairi ir geba priimti geresnius sprendimus. Apie būtinas sąlygas geram sprendimui priimti detaliai aprašė J. Surowiecki knygoje "The wisdom of crowds".

3 „Neigiamo atgalinio ryšio principas. Jis užtikrina sistemos stabilumą ir veikia kaip savireguliacijos mechanizmas – kai atsiranda nukrypimas, sistema grįžta į pusiausvyrą.“

Piliečių inicijuojamas referendumas yra puikus neigiamas atgalinis ryšys politinėje sistemoje. Kada  daugumą piliečių tenkina valdžios veiksmais – jie neturi rūpimų temų referendumams. Piliečių keliamų referendumų ribojimas prisideda prie vis didesnių ir didesnių sistemos nukrypimų, chaoso didėjimo. Pavyzdys, kvietimas žudyti nelojalius valdžiai piliečius, įskaitant nepriklausomybės akto signatarus, kurių priskaičiuojama iki trečdalio piliečių.

4.  „Teigiamo atgalinio ryšio principas, kuris užtikrina spartų sistemos augimą. Sėkmė gimdo sėkmę.“

Politinės sistemos uždarumas lemia tai, kad ji negauna ir teigiamo atgalinio ryšio, dėl ko net ir sėkmės atveju sėkmės neatneša  daugiau sėkmės. 

Nors pas mus įprasta žiūrėti daugiau kaip į neigiamą atgalinį ryšį esamai politinei sistemai visgi, išvysčius referendumą, kaip visuomenės įrankį – jį galima naudoti naujų idėjų generavimui bei, visuomenei pritarus, greitesniam šių sprendimų diegimui šalyje. Pradžiai, kad tai vyktų būtina stipriai sumažinti parašų kartelę referendumo inicijavimui.

5. „Sinergijos principas, teigiantis, kad sistemos dalys, veikdamos kartu, pasiekia daugiau nei kiekviena atskirai.“

Per referendumus valdžiai atsiranda galimybė bendrauti ir bendradarbiauti ne tik tarpusavyje bet ir su Tauta. Siūlyti savo alternatyvas, sprendimus, ieškoti bendrų sprendimų. Dėl ko didėja priimamų sprendimų poveikis, pasitenkinimas gyvenimu šalyje ir atitinkamai didesnis noras ją ginti.

6. „Papildomumo principas, kuris sako, kad sistemą reikia tirti ir suprasti įvairiais būdais, iš skirtingų perspektyvų. Tai skatina kritinį mąstymą ir atvirumą – vienas požiūris ar viena teorija niekada neatskleidžia visos tiesos.“

Referendumas, kaip joks kitas mechanizmas, leidžia klausimą  tirti įvairiais aspektais. Visos pusės turi savo požiūrį ir argumentus, tai pristato. Pilietis pats pasirenka labiausiai priimtinus argumentus ir sprendimą kas skatina kritinį mąstymą, didina gebėjimą išklausyti kitos pusės argumentus, kritinį mąstymą. O priėmus sprendimą, kadangi jis privalomas vykdyti – pajusti šio sprendimo pasekmes. Kas dar labiau didina įsitraukimą ir geresnių sprendimų priėmimą ateityje.

7. „Gyvybingumo principas, pabrėžiantis, kad kiekviena sistema „gyvena“ tarp stabilumo ir dinamikos. Per didelis stabilumas veda į stagnaciją, o per didelis chaosas – į žlugimą“.

Pats referendumas kaip įrankis yra lėtas – turi susiformuoti iniciatyvinė grupė kuri norėtų kelti klausimą, po to ji turi sugalvoti sprendimą, po to VRK turi įregistruoti, po to surinkti parašus, Seimas paskelbti, po to pakankamas kiekis piliečių ateiti ir tinkamas skaičius nubalsuoti už pasiūlymą. Viskas užtrunka, tačiau kad ir lėtai bet juda. Taigi nesukuriama nei stagnacija, nei chaosas. Dar daugiau dėl savo lėto greičio politinei sistemai sukuria galimybę prisitaikyti. Taigi nepakliūti į stagnaciją kartu stabilizuojant per didelę dinamiką.